Baltijos kelio minėjimas: pajūrį apjuosė gyva žmonių grandinė

Atkartoti istorinį 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykį ant jūros kranto žmonės rinkosi nuo Palangos gelbėtojų stoties iki Palangos tilto galo ir nuo Šventosios gelbėjimo stoties iki Šventosios upės.

Plevėsuojant Baltijos šalių Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavoms, žmonės, pasipuošę šalių atributika ir datos simboliu tapusia gėle - kardeliu, susikibę rankomis giedojo Lietuvos himną ir Eurikos Masytės dainą „Laisvė“.

Tarp susirinkusiųjų pajūry vieningai stovėjo ir latviai bei estai. Per garso kolonėles buvo leidžiama patriotiška muzika ir tarpuose tarp muzikos buvo leidžiamas balso įrašas, pasakojantis įkvepiančią Baltijos kelio istoriją. Susikibusių žmonių grandinė stovėjo pusvalandį.

Sueigą „Bunda jau Baltija“ organizavo Palangos ir Šventosios miesto savivaldybės. Renginys nebuvo plačiai reklamuojamas, tad į jį nesusirinko tūkstančiai žmonių, nemažai dalyvių prie renginio prisijungė ekspromtu - pasivaikščiojimo jūros link metu. Tarp žmonių tvyrojo šiltos emocijos bei vienybės jausmas.

Tūkstantinė susikibusių rankomis žmonių grandinė pajūryje stovėjo 1988 metais. Siekdami laisvės ir būti išgirsti minia skandavo „Laisvė Baltijai“ ir „Baltija bus laisva“. 

Baltijos kelias – vienas įsimintiniausių ir svarbiausių Baltijos valstybių įvykių. Tai taikus pasipriešinimas prieš priespaudą ir nepriklausomybės praradimą. Paminėti nusikalstamo Ribentropo – Molotovo pakto dėl SSRS ir Vokietijos Europos pasidalijimo 50-ąsias metines Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susirinko į 650 km ilgio gyvą susikibusių žmonių grandinę nuo Vilniaus miesto iki Talino.