Ar dėl Stambulo konvencijos gali būti rengiamas referendumas? Atsako VRK

„Seimo narys kreipėsi į VRK klausdamas, ar referendumas gali būti organizuojamas. Tačiau VRK sprendžia dėl konkretaus referendumo klausimo, kai į VRK kreipiasi pagal įstatymus suburta iniciatyvinė grupė. Tuomet teikiamas konkretus referendumo tekstas, kurį VRK vertina pagal tai, ar jis atitinka Konstituciją, kitus teisės aktus.

Tad ir šiuo atveju Seimo nariui atsakėme, kad išankstinio vertinimo pateikti negalime. Kiekvienas atvejis yra vertinamas atskirai. Vertinamas klausimo turinys, forma. Aiškinamasi, ar klausimas suformuluotas aiškiai, ar neapima kelių klausimų, ar nėra klaidinantis ir pan", - paaiškino L.Matjošaitytė.

Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Stambulo konvencija - tarptautinė sutartis, kurios tvirtinimas ir denonsavimas įstatymuose numatytas kaip Seimo prerogatyva. „Be to, Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad piliečių tiesioginis dalyvavimas valdant savo šalį yra labai svarbi suverenios galios išraiška, tačiau referendumu gali būti sprendžiami ne visi, o tik svarbiausi valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai.

Konstitucijoje ir Sutarčių įstatyme kalbama, kad sutartis ratifikuoja ir denonsuoja konkreti šalies institucija - Seimas", - sakė L.Matjošaitytė.

Atsakyti, ar galimas referendumas susijęs su vienalytės partnerystės klausimu, VRK pirmininkė taip pat negalėjo. „Kiekvienu atveju, kad ir kokia iniciatyva bebūtų, mes ją vertintume. Prireikus, pasitelkiame teisininkų, mokslininkų pagalbą.

Tik įvertinus visas grėsmes ir rizikas priimamas sprendimas. VRK yra kaip tam tikras filtras, kuris užtikrina, kad referendumo tekstas yra tinkamas ir neprieštarauja teisės aktams. Taip pat, ar siūlomos nuostatos gali būti keičiamos referendumu, kai to reikalauja 300 tūkstančių Tautos atstovų", - sakė L.Matjošaitytė.

Artimiausi rinkimai Lietuvoje - savivaldos rinkimai, kurie vyks 2023 m. Tačiau kilus referendumo iniciatyvoms, referendumas galėtų būti surengtas ir anksčiau. „Įprastai referendumus prijungiame prie rinkimų, nes taip yra paprasčiau tiek mums, tiek rinkėjams.

Nors dėl žemės pardavimo užsieniečiams referendumas vyko atskirai. Ir buvo puikus pavyzdys to, kad referendumui vykstant vienam, be rinkimų, jo organizavimo kaštai yra didesni, o rinkėjų aktyvumas, ko gero, ne toks, kokio tikėjosi iniciatyvinė grupė. Nors, žinoma, aktyvumas taip pat priklauso nuo to, koks svarbus visuomenei referendumu keliamas klausimas.

Labai svarbu, kad visuomenė suprastų, dėl ko jie išreiškia savo valią", - sakė L.Matjošaitytė.

Paklausus VRK pirmininkės, ar šiuo metu vyksta kokios nors kalbos arba organizaciniai planai dėl valdžios planuoto antrojo dvigubos pilietybės referendumo, L.Matjošaitytė patikino, kad tokių kalbų nėra.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė. Redakcijos nuotr.