Aplinkosaugininkai: audra labiausiai nusiaubė Nidos, Melnragės ir Girulių paplūdimius

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai vasario 10 d. atliko neeilinį krantų pokyčių monitoringą po sausio 30 d. vykusių stiprių audrų.

Monitoringas vyko Nidos, Preilos, Melnragės, Girulių, Palangos rekreacinėse zonose ir Naglių gamtiniame rezervate. Didžiausi krantų ardos procesai užfiksuoti Nidos, Melnragės ir Girulių paplūdimiuose.

Nidos rekreacinėje zonoje fiksuotas ištisinis apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaito nuardymas apie 280 m ilgio ruože. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 5 metrų. Taip pat užfiksuotas ištisinis šlaito nuardymas dar 423 m ilgio ruože.

Šlaito nuardymas Preilos rekreacinėje zonoje siekia 2–3 m ištisinėje atkarpoje.

Naglių gamtiniame rezervate krantų arda minimali, tačiau fiksuota žymiai didesnė iš jūros atneštų antropogeninės ir gamtinės kilmės šiukšlių tarša.

Atliekant stebėjimus Melnragės rekreacinėje zonoje stebimas žymus apsauginio pajūrio kopagūbrio nuardymas, o dalyje ir papėdės priaugimas smėliu.

Girulių rekreacinėje zonoje stebėti ištisiniai žymūs paplūdimio nuardymai, pažeista, nuniokota infrastruktūra. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 3–4 metrų, paplūdimyje suformuoti slenksčiai, kurių aukštis vietomis viršijo 1 metrą. Nuplauta ne mažiau kaip 5 metrai paplūdimio, apsauginio pajūrio kopagūbrio.

Didelė krantų arda fiksuota ir paplūdimiuose ties Nemirseta, kur nuardyto šlaito aukštis siekė apie 3 metrus ištisiniuose paplūdimio ruožuose.

Ne tokie stiprūs krantų ardos procesai pasireiškė  Palangos paplūdimyje, kur buvo nuardytas paplūdimys ir suformuotas apie 1 m aukščio slenkstis. Palangos paplūdimio teritorijoje, kurioje buvo atliktas stebėjimas, paplūdimio nuardymas siekė apie 2 metrus.

Pagrindinės priežastys, padariusios žalą krantams – sausio 30 d. ir ankstesnėmis dienomis vyravę stiprūs šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, kurių greičio gūsiai siekė net iki 35 m/s, bangų aukštis, siekęs 4–4,5 m, ir pakilęs vandens lygis.

Be to, šiose žemyninės pakrantės zonose yra pastovus jūros pernešamo priekrantės smėlio deficitas, dėl ko iš jūros į pakrantę išmetamo smėlio kiekiai yra labai nežymūs ir nesuformuoja, nesuakumuliuoja pakankamo smėlio kiekio krante, kuris, tokiais atvejais, bangų mūšą pristabdytų dar paplūdimio zonoje.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder